BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gyvename tokiame mažame pasaulyje, jog negalime laikas nuo laiko nesusidurti tiek su norimais, tiek su nenorimais žmonėmis. Mano asmeniniu atveju, aš vis susiduriu ne tiesiogiai su ta persona (ir dėkui Dievui, nes, dievaži, tikrai vos neapalpčiau), bet su dalykais, kurie su juo susiję. Kalbu apie savo Ex. Nepasakosiu tos ilgos istorijos, bet pasakysiu tiek, jog mums tiesiog nebuvo pakeliui. Bet mes nesipykom. Ir blogai! Nes net dabar, po 3 metų, prisiminus jį, mano pilve ima skraidyti drugeliai.
Vis įdomu, ar jis šiuo metu turi simpatiją. Ar ji gražesnė už mane?.. Ar jis prisimena mane taip pat dažnai, kaip aš jį? Ir kas čia per nesąmonė - sakoma, jog geriausias vaistas nuo nelaimingos meilės yra nauja meilė. Tai kodėl mano dabartinė meilė negali užgožti praeities meilės…
,,Tau beveik gėda, jog kažkas tau toks brangus, kad be jo jautiesi niekas. Lyg rėktum, bet niekas negirdėtų… Jautiesi bejėgis, bet niekas tau negali padėti… Tau beveik norisi, jog ta istorija prasidėtų iš naujo, nors tektų atsisakyti tokios šviesios dabarties…”.

Su mano Ex išdraugavom trumpiau nei su dabartine meile. Tad gal iš tikro aš myliu ne savo Ex, o tobulą iliuziją apie jį, nes mums kartu ištverti teko ganėtinai mažiau nei su dabartiniu vaikinu.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Aš ne tas žmogus, kuriam būtinai reikia santykių, kad ir kaip bandyčiau sau ar Jam įrodyti, jog yra atvirkščiai.

Susikaupė darbų krūva, tad nėra kada matytis. Iš pradžių dėl to buvo apmaudu, bet dabar, sėdėdama prie savo kompiuterio ir klausydama savo muzikos, jaučiu tokią laisvę, kokios nejaučiau seniai. Galiu pusvalanduką padirbėti, tada atsigerti kaloringos kavos, paklausyti mėgstamos dainos, paplyšauti pagal ją, o tada grįžti prie darbų.

Tas visiškai pamirštas jausmas, kai buvo laisva ir turėjau galybę laiko pabūti viena, tiesiog nieko neveikiant, užsimirštant interneto platybėse. Kad ir kaip nolifer‘iškai skambėtų, tai buvo gera. Šiais laikais, kai tiek daug skubame ir bendraujame, gera tiesiog ramiai pasėdėti prie kompiuterio dėžės… Sužinoti kažką nauja, pasijuokti iš keistų kadrų iš viso Žemės rutulio ar per Fb pasekti buvusius klasės draugus. Tai – karti praeitis, kuri jau negrįš.

Bet bet bet, man jau laikas atsisveikinti, nes nebedaug laiko liko džiaugtis šia pačia palaimingiausia vienatve.

… Bet gal ji dėl to ir yra palaiminga – nes aplanko ne nuolatos.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »